pratėksmė

pratė̃ksmė sf. (2) 1. NdŽ plika, be sniego vieta, prapleikė: Diena dienon pratėksmės didėja, gal jau greit vieversys atsiras Ml. 2. plotelis, išsiskiriantis kuo iš viso ploto: Kur pratėksmelė žilų rugelių, tai pjau (pjauk) – nor kruopom prastrinsme Ml. 3. tarpas, protarpis: Kap par mus namie, tai ir sodindavo šitep pratėksmėm Plš.